kitūmenė

kitū́menė sf. (1), kitūmẽnė (2) J; I, Kos37 žr. kituomenė: Ar sveika kitū́menė po namus (kiti namiškiai)? – jis sutikęs mane ant rinkos klausė J. Kitūmenė ta yra visų kitų minia I. Kažin, ar kitūmenė sutiks su tuo pasiūlymu? Krkl.